Aš su mama žygiavau pro šalį ir sušukau:
- Ei! Juk čia gyvena Kela. Kodėl mums neužėjus???
- Nežinau... Na, bet niekur neskubam, todėl užeikim...
- Weeeeeeeeeee!!!
"Din don" pasigirdo durų skambutis. Duris atidarė Maja. Ji nusišypsojo ir tarė:
- Sveikos! Užeikit! Lėja, einam į svetainę, išgersim arbatos, paplepėsim... O tu, Meda, gali bėgti pas Kelą. Ji savo kambaryje.
- Šaunu!!!
- SVEIKA, KELA!!! - vos pradariusi duris jau sušukau aš.
- LABAS! - apsidžiaugė ir Kela.
Tada pradėjome žaisti.